pasiutimas

pasiutimas
pasiutìmas sm. (2) Rtr, NdŽ; Q584, Sut, LL283, M → pasiusti: 1. N Pasiutimas šunies SD405. Pasiutimas labai užkrečiama ir pavojinga gyvulių bei laukinių žvėrelių liga rš. Bruknienojai nuo pasiutìmo labai gerai Str. Žuvų lynų kraujas nuo pasiutimo – deda prie žaizdos LTR(Ant). 2. N. 3. Pasiutimas, padūkimas SD360. Aš tau pasiutìmą išvarysiu VšR. Pečių pakūrysiu, po dūmais laikysiu [pačią], pakol visą pasiutimą iš jos išvarysiu LTR(Skdv). Par savo pasiutìmą galėjo ir galą gauti Klk. Ka prigera, tiek pula su pasiutìmais pri tos Reginos Trk. Kokį pasiutìmą ir apvažą tur taip dėti (plūsti)! Krš. Kai sirgo, jau tokį pasiutìmą turėjo, ka neklausk! Jrb. Su pasiutìmais atbėgo keikdamas seliūnas Šts. Ta galva iš pasiutìmo plinka: siunti, tranki – pats nežinai ko Trk. Iš pasiutìmo an sienų lipa Mrj. Joną dabar tiesiog pasiutimas apėmė J.Paukš. Tokios pareigos, kuriose nematau jokios prasmės, mane varo į pasiutimą J.Avyž. Pasiutìmą tik uždavė, taip kepštelėjusi Krš. Bet anie, pilni būdami pasiutimo, kalbėjo tarp savęs, ką turėtų padaryti Jėzui BtLuk6,11. Didis skėtrumas ir pasiùtimas DP547. | prk.: Dobilai pasiutìmo pilni, tai karvės ir punta Žal. 4. Šn geidulingumas: Metų dvidešimt penktų merga, pačiame pasiutime, dabojo ne darbą, bet šio svieto linksmybes Blv. Kad užeina pasiutimas, tai nemačija nei mušimas LTR(Up). ^ Pats pasiutìmas dygstant i žilstant Kal, Šts. 5. KII120 Ot šiandie vakare bus pasiutìmo [vakaruškose] Jnšk. ║ vakaruškos, nibrė: Pas juos šiandien bus pasiutìmas Šn. 6. → pasiusti 9: Pasiutìmas (bjaurumas) važiavimo! Ut. Nedavė ma[n] pievos – a ne pasiutìmas?! Jrb. ^ Ot velnio pasiutimas! M.Unt.
◊ ant pasiutìmo pasiùtusio labai, nepaprastai smarkiai: Ant pasiutìmo pasiùtusio skauda landuonis Dr.
be pasiutìmo labai (smarkiai): Ta ožka be pasiutìmo pasiutus Rm.
iš (ligi) pasiutìmo
1. labai smarkiai: Muzikantai duoda iš pasiutimo J.Avyž. Kluono pastogėse ligi pasiutimo kelia triukšmą žvirbliai ir kregždės A.Vencl. Vištos dėjo iš pasiutimo, sulaukusios pavasario rš. Nė augytos, nė kauptos, nė ravėtos [žolės], o auga iš pasiutìmo Jrb.
2. būtinai: Reik duonos iš pasiutìmo Trk.
pasiutìmą varinė́ti (varýti) Snt aikštytis, užsispyrus savaip elgtis: Eik valgyt – užteks čia tau pasiutìmą varinė́t Rs. Tėvas savo pasiutìmą vãro, i viskas Jrb. Ką čia varaĩ pasiutìmą, nieko tu nepabaidysi! KzR. Jokūbas savo pasiutimą toliaus varė ir gėrė, ir kvortavo LC1883,44.
pasiutìmą išvarýti (nuvarýti Pc) užsispyrus savaip (kad ir neprotingai) pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
pasiutìmo mẽtas (dáiktas) nusistebėjimui reikšti: Pasiutìmo mẽtas – niekas kult neateina! Jnšk. Pasiutìmo dáiktas, kaip užmiršau! Mžš. Nė karvės nešertos, nė kiaulės neliuobtos – kas čia par pasiutìmo mẽtas! Žml.
\ siutimas; įsiutimas; pasiutimas; susiutimas; užsiutimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pasiutimas — pasiuti̇̀mas dkt. Pasiuti̇̀mas labai̇̃ užkrečiamà ir pavoji̇̀nga gyvulių̃ ir lauki̇̀nių žvėrẽlių ligà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • susiutimas — susiutìmas sm. (2) 1. Sut, N įsismarkavimas: Sujudinimas, susiutimas oro SD21. 2. NdŽ → susiusti 2. 3. NdŽ žr. pasiutimas 1. siutimas; įsiutimas; pasiutim …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aikštis — 1 aikštis sf. (1) 1. DŽ užgaida, užsispyrimas, įnoris, kaprizas: Aš tau aikštis išvarysiu Slnt. Užejo aikštis, tai jau žodžio nebišgausi Krt. 2. noras, geidulys, aistra: Tokia jam aikštis užėjo, ir jis padarė Kl. Aikštis antėjo, ir turėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aistra — aistrà sf. (2) 1. stiprus patraukimas prie ko nors, geidulys, aikštis: Aistra užėjo jam širdy, t. y. noglas pageidimas J. Gali suvaldyti savo aistràs Trg. Karveliai buvo vienintelė berniuko aistra P.Cvir. Praėjo jaunystė, atšalo siekimų aistra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aitra — aitrà sf. (4), aitra (1) 1. Kal karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra: Kokia tau aitrà užėjo, kad taip pradėjai galuoties? Vkš. Ir tau, kaip šunie, užėjo aitrà (siutinys) Brs. Mano sesuo norėjo plaukus kirpti, bet perejo aitrà Yl. Ojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antpulti — antpùlti (ž.) 1. tr., intr. užpulti: Šunys ant zuikučio antpuolė ir suėdė BM378. Žvėrys ..., baisiai įniršę, antpuolė žalčių karalienę LTI38. Vanagas minta kitais paukščiais, kuriuos antpuola iš aukšto rš. Mes ant jų ūmai ančpulsiam rš. Antpulu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsėda — sf. (1), apsėdà (3b) 1. žr. apsėdai 1: Aš einu ant apsėdos, t. y. prie mirusio, arba į budes J. Prašom į apsėdą, mirė senelis Grž. 2. apsėdimas, pasiutimas: Tau, matyt, užpuolė kokia apsėda, kad negaliu perkalbėt Grž. 3. sodyba: Pradėjau karvę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsityčioti — Š, KŽ, atsityčioti Š prisityčioti: Su didžiausiu pamėgimu iš savo aukos lig sočiai atsityčiojęs, padėdavo ją, kur reikia rš. Dabar jis tapo nepaprastai išblyškęs, net mėlynai baltas, nes pirmykštis pasiutimas pasikeitė karčiu įnirtimu, noru… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bizdulas — bìzdulas sm. menk. pasiutimas, neramumas: ^ Eina, lyg bìzdulas apsėdo Jnš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūka — dūkà sf. (4) žr. 1 dūkas: 1. Dūkà užejo, ir išbėgo iš namų Ds. ║ pasiutimas, pasiutligė: Inkando šuva, ir susirgo dūkà Ds. 2. scom. [K] Visada toks dūkà buvo, vis kitaip darydavo Ds. ^ Glūpas nuėjo, dūka parėjo MŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”